Kakava, kavos pakaitalas

Kakava, kavos pakaitalas

Ją įprasta sieti su atidaryta knyga ir atsipalaidavimu ant sofos vakarais. Jos laikas – tai vėlyvas ruduo ar šalta žiema, kai jau vien vaizdas už lango kelia drebulį ir atima bet kokį norą išeiti iš namų. Virš puodelio kylantys garai tokiais atvejais prideda kiekvienai akimirkai savotiško žavesio.

Egzistuoja maisto prekės, kurioms nereikia reklamos. Į šį sąrašą be abejonės patenka ir kakava – skanėstas, kurį mėgsta ne tik zuikučiui Bunny simpatizuojantys mažyliai, bet ir nemažai suaugusių, vietoj nesveikos kavos puodelio neretai besirenkančių būtent chocolatl, kaip ją vadino senovės Actekai. Kakava praturtina organizmą nemažu kiekiu naudingųjų medžiagų, pavyzdžiui, magniu, cinku, chromu, geležimi, manganu ar cinku. Todėl apsimoka įtraukti ją į kasdienį valgiaraštį.

Kaip gaminama?

Pasinaudokime vaizduotės pagalba ir kelioms minutėms nukeliaukime į karštą Centrinės ir Pietų Amerikos klimatą, kur flora susideda ne tik iš palmių, bananmedžių ar filodendrų, bet ir iš kakavmedžių. Kad įsivaizduotume tipinį kakavmedį, nereikia pernelyg kankinti savo vaizduotės. Šis medis primena nemažai medžių, augančių Europoje, jei nekreipsime dėmesio į kelias detales. Kakavmedžio išskirtinumą lemia jam būdinga viršuje smailėjanti lapų forma, geltona žiedyno spalva bei kiaušiniški 20-30 cm vaisiai. Kiekvieno tokio vaisiaus viduje yra keliasdešimt sėklų, pilnų kvapnaus, balto skysčio. Būtent šios sėklos yra pristatomos į gamyklas, kuriose jos yra džiovinamos, deginamos, skirstomos atsižvelgiant į tipą, o paskui malamos. Sumalus sėklas atsiranda pusiau skysta substancija, iš kurios yra išskiriami kakavos milteliai ir gaminamas kakavos sviestas. Tiek vienas, tiek kitas, supakuoti į spalvingas pakuotes ar stiklainius su ryškiomis etiketėmis, atsiduria maisto prekių parduotuvių lentynose.

Šiek tiek istorijos

Šio tauraus gėrimo istorija siekia labai tolimus laikus. Kakava lepinosi senovės Majai ir Actekai savo religinių švenčių ir ritualų metu. Dėl kakavos stimuliuojančio poveikio šokėjų galūnes judėdavo greičiau, o akyse spindinti ekstazė paryškėdavo. Kakavmedžio sėklos, be kitos priimtinos piniginės valiutos ir prekių, kuriomis buvo keičiamasi, buvo laikomos svarbiu mokėjimo instrumentu.

Europiečiai turėtų būti dėkingi Kolumbui už galimybę mėgautis kakava, nes būtent jis rado savo laivo denyje pakankamai vietos, kad galėtų pervežti kakavmedžio sėklas iš paslaptingų, niekam nežinomų šalių, į savo gimtąjį kontinentą. Ispanai pirmieji paragavo naują skanėstą. Kitų Europos šalių gyventojai tik XVII a. pradėjo sekti jų pėdomis ir tokiu būdu praskynė šiam gėrimui kelią į pasaulinę šlovę.

Kodėl verta gerti kakavą?

Kakava teigiamai veikia koncentraciją, mažina stresą ir gerina savijautą. Jos sudėtyje yra antioksidantų, kurie saugo organizmą nuo virusų, odos ligų bei navikų atsiradimo. Kakava taip pat teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą. Be to, ji puikiai tinka kovojant su nuovargiu, nes turi savo sudėtyje du stimuliuojančio poveikio alkaloidus: teobrominą ir kofeiną. Galbūt todėl mes taip noriai geriame ją vakarais?