Lęšiai, kokių dar nežinome

Lęšiai, kokių dar nežinome

Lenkų virtuvėje lęšiai yra vis dar labai mažai populiarūs. Nebent kalba eina apie lenkų vegetarų virtuvę. Tuo tarpu tai ne tik puikus mėsos pakaitalas. Kartu su mėsa taip pat labai dera.

Lęšiai tai yra pupinis augalas, tačiau juos žinome kaip ankščių atstovus. Priklauso tai pačiai šeimai kaip soja, žirniai ir pupelės. Keista, nors jie yra labiau prieinami (nereikia prieš verdant jų mirkyti), visgi neturi didelio populiarumo lenkų virtuvėje. Na, o Čekijoje yra visiškai kitaip. Lęšiai tai pagrindinis patiekalo Čočková polévka parkiem ingredientas – tai tradicinė, tiršta, išraiškinga sriuba su dešrelėmis. Lęšiai dažniausiai yra sutinkami rytietiškų patiekalų receptuose. Jais maitinasi indai, kurie puikiai sugeba gaminti daržovių curry, o jų klasikinė idėja lęšiams yra dhal, praturtintas pupelėmis mung i garam masala. Tai yra valgoma taip pat Magrebo kraštuose ir Artimuosiuose Rytuose, kur dažnai eina poroje kartu su jautiena ir aviena. Egiptiečiai gamina lęšius ant paukštienos sultinio, su svogūnais, česnakais, kmynais ir kalendra. Tokią sušildančią sriubą paduoda su pita duona ir užlašina citrinų sultimis.

Taigi, pasaulio virtuvėse lęšiai atsiranda mėsos patiekaluose ir vegetariškose virtuvėse. Jie yra dedami į salotas, sriubas, troškinius ir karį. Iš jų galima pagaminti vegetariškus mėsainius, įdarus kroketams ir koldūnams, ar netgi ikrų pakaitalą. 9% lęšių sudėties tai gerai įsisavinami baltymai, tačiau nėra pilnaverčiai. Norint, kad lęšių aminorūgščių sudėtis būtų pilna (jeigu atsisakome mėsos), užtenka pridėti prie jų grūdų pyragėlį, duoną, košę arba ryžius.

Lęšių sudėtyje yra taip pat daug mineralų. Juose dominuoja magnis, geležis, fosforas, cinkas ir kalis. Be to, tai folio rūgšties ir celiuliozės lobynas. Tinka nėščioms moterims, diabetikams, žmonėms besilaikantiems dietos ir anemikams. Dėl savo mažo glikemijos indekso, lęšiai ilgam laikui palieka sotumo jausmą, o taip pat stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Turi mažai kalorijų - 100 gramų lęšių yra truputį virš 100 kalorijų.

Turime kelias lęšių rūšis, kurios šiek tiek skiriasi skoniu ir paskirtimi. Paprasčiausia yra išvirti raudonus ir geltonus lęšius, kurie greitai tampa minkšti. Dėl to geriausia juos panaudoti tirštai sriubai gaminti. Rudieji lęšiai tai tiesiog negliaudyti raudonieji. Skonis yra panašus, tačiau turi daugiau mineralinių junginių. Juos verta pamirkyti (užtenka pusvalandžiui), o vėliau ilgai laikyti verdančiame vandenyje. Panašiai kaip ir žali, išvirus yra birūs ir tinka troškiniams, pyragėliams, koldūnams, įvairiems faršams ir burgeriams, bei salotoms. Jų fone išskirtiniai yra juodieji lęšiai (beluga), kurie po virimo turi priminti Beluga ikrus. Na, ir dar turime iš Prancūzijos kilusius žaliuosius lęšius du Puy, kurie yra laikomi skaniausi pasaulyje. Jų gurmanais yra Auvergne ir Midi gyventojai, kur lęšiai du Puy yra vienas iš svarbiausių patiekalų.